rieklė

ríeklė sf. (1), rieklė̃ (4) 1. Pg, Kdn rietuvė (malkų): Suriek medžius į riekles J.Jabl. Prikrovė malkų kelias ríekles Trs. Malkų ríeklė išgriuvo Rm. Sukrautos trys riẽklės malkų Grv. Eikit malkos rieklė̃n dėt Grv. | Sukrauta rieklės pagalvių Plt. Baltavo rieklės sūrių, kvėpė midus suguldytose bačkose V.Piet. 2. N, JI106 žr. rieklės 1: Padžiauk maršką ant rieklės Pl. Vakare nuejo vaikėsas ant šermenų [=į šermenis], bet nusigandęs užlipo ant rieklės su karveliais po pažarsčiais BsMtII171. 3. prk. apie liesą, augalotą moterį ar gyvulį: Kaip tu šoksi su tokia ríekle – ji už tave dukart didesnė! Sml. Ta merga tokia ríeklė Plv. Tos mūs kiaulės tai tik tokios ríeklės Plv.